BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2013 stalkurr

Trūksta oro

Mano plaučiai švininiai. Nebežinau kaip kvėpuoti.
Taip arti vasara, bet vis dar slysta man pro pirštus. Ji žaidžia žaidimą, apsimeta nepaliečiama. Galbūt tokia ir yra. Ši šiluma yra tik melas, kuriuo apsupa savo ledinę širdį. Nusišypsoja kartą, du. Leidžia patikėti, kad laikys savo švelniame glėbyje, dėlios šiltus bučinius ant kūno. Kartais, jai nusibosta apsimetinėti. Kartais, į jos širdį prasiskverbia skausmas ir ji pradeda laistyti savo kūną ašaromis, nes nėra niekieno kas išdrįstų ją apkabinti.
Ir kai vakarai būna šalti, tada žinai, kad ji pravėrė savo širdį. Ne kartą ji prašė gelės prie durų. Ne kartą laukė laiško. Ji pati gražiausia vidurnaktį, tada kai jai baisu, liūdna ir tiesiog trokšta kažkieno rankos. Tada ji pati gražiausia, nes neišdrįsta sušnibždėti nė vieno melo.

Patiko (0)

Rodyk draugams



1 komentaras ↓

#1   Luz K. Carrillo 2013-12-31 @ 12:15

Mėnulis pašvietė pro langą Į Tavo spindinčias akis, Tau savo širdį dovanoju… Tešviečia ji Tau per naktis!

Palikti komentarą