BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 stalkurr

Laikas sustojęs.

Man jis nejuda. Kiek tikrinu, jis nesikeičia. Nežinau, ko aš laukiu, bet viliuosi tai įvyks, nes daugiau nežinau kaip laukti to, kas dar neįvyko.

Lauke šviesu, snaigės palengva padengia takus, bet niekas nepasikeičia. Jaučiu, kad kažkokia sena viltis jau mirus.  Mano gyvenimas pagyvėjęs, nors vis dar pilkas ir niūrus. Širdis susivyniojus, dėl vieno žmogaus kuris tik pamojavo.

“Gyvenimas sudėtingas, negi niekas tau šito nesakė?”

Taigi, kad sakė. Tik nenorėjau patikėti.

Saulė protarpiais šviečia, lyg skaitytų mano jausmus ant savo delno. Kai būdavau maža ir kai būdavo liūdna, dažnai pradėdavo lyti, bet čia tik sutapimas. Kažkada tikėjau ir stebuklais, bet jie niekada neįvyko.

Pastaruoju metu ilgai nemiegu, akys neužsimerkia, o mintys rodo man koridorių pripildytą balsų, mano balsų meluojančių man pačiai. Graudu.

Graudu, kad taip žemai paskendau ir dar vis bandau ištrūkti.

Bet viskas iš esmės gerai. Niekas negriūna, po truputį kylu, kad ir kaip skaudu tai būtų.

Tik norėčiau…kad visa tai tebūtų sapnas iš kurio atsibusiu dusdama.

Patiko (0)

Rodyk draugams



1 komentaras ↓

#1   Jurgita 2012-04-02 @ 22:40

ačiū!

Palikti komentarą