BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
© 2012 stalkurr

Kažkaip tylu. Net ir lietus…

Dabar jau vasara. Dabar atostogos. Ir, regis, džiaugsmas turėjo lietis per kraštus. Tad kodėl aš sėdžiu čia liūdna, neturinti ką veikti, kuo džiaugtis? Nežinau, pirma atostogų diena atrodė tokia įspūdinga, speciali. Kažkaip savaime sukūrė tobulumo iliuziją.

Bet… Artėjant vakarui, aš jau buvau be nuotaikos. Nebuvo to džiaugsmo. Nebuvo saulės. Ta tariamoji speciali diena sugrąžino liūdesį, priminimą, kad nieko nėra. Net ir lietus buvo tylus. Atrodė malonus, norėjau išlįsti į lauką, suktis tame lietuje ir nuplauti viską; visus jausmus.

Likau sėdėti namie. Prie šio seno kompiuterio, kurį, nors įsigijau tik prieš pusmetį, jau atrodo senas. Juk niekas taip ir nepasikeitė, tiesa? Tai atsirado, tai išnyko laimė. Namuose tylu. Jokios jūros. Šilumos. Tik cigaretės.

Aš trokštu kažko naujo, bet nieko negaliu padaryti. Draugai visi išsilakstę po šalis, o aš čia vos ne vienintelė iš klasės turiu tupėti namuose. Suprantu, tėvai dirba, jie negali, nors norėtų ir žinau, kad jiems sunku, tad jų nekaltinu, kad nemoku rasti džiaugsmo net mažiausiuose dalykuose.

Už langų - tylu. Namuose tylu. Tik televizorius čia trikdo tylą.

Nesiskundžiu.

Bet pavargau būti toje tyloje viena.

Patiko (0)

Rodyk draugams



0 komentarų ↓

Dar nėra komentarų..

Palikti komentarą